2 Korintiečiams 3

₁Ar pradėsime jums iš naujo prisistatinėti? Gal reikia, kaip kai kuriems, lydimųjų laiškų jums ar nuo jūsų? ₂Ne, nes jūs patys esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. ₃Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, parengtas mūsų patarnavimu, surašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

₄Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime Kristaus dėka. ₅Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, ₆kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. ₇Jeigu tarnavimas mirčiai, iškaltas raidėmis akmenyse, buvo toks garbingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo švytėjimo, kuris turėjo išblėsti, ₈tai nepalyginti didesne garbe bus apgaubtas tarnavimas Dvasiai. ₉Jeigu pasmerkimo tarnystė tokia garbinga, tai teisumo tarnystė dar garbingesnė. ₁₀Ankstesnis garbingumas visai nebegarbingas, palyginti su viską nustelbiančia garbe. ₁₁Ir jeigu laikinas dalykas spindėjo garbe, tai kur kas garbingesnis nelaikinas.

₁₂Taigi, turėdami tokią viltį, mes viską dėstome atvirai, ₁₃ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gobtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų jo laikino spindesio pabaigos. ₁₄Deja, jų protai atbuko. Iki šios dienos jų akis dengia tas pats gobtuvas, kai skaito Senąjį Testamentą, ir jis lieka nenudengtas, nes jį nuimti tegali Kristus. ₁₅Taip, iki šios dienos, kada tik skaitomas Mozė, gobtuvas tebedengia jų širdį. ₁₆Bet vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį, gobtuvas nukrinta. ₁₇Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. ₁₈Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą, ir Viešpaties Dvasios veikimu vis didėja mūsų garbingumas.